GOLDINVEST LT elektroninė parduotuvė
lt en ru

Aukso supirktuvė

aukso supirktuve

Aukso supirktuvė ir kas tas auksas? (Aurum), Au, periodinės elementų sistemos I grupės chem.elementas. Ryškiai geltonas taurusis metalas. Yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvai ištempiama aukso viela, išplojami plonyčiai lakštai (folija). El.ir šilumos laidis ~30% mažesnis negu sidabro. Kaip ir visi taurieji metalai, atsparus oro, rūgščių ir šarmų veikimui. Jį tirpina tik karališkasis vanduo (koncentruotų azoto ir druskos rūgščių mišinys 1:3). Kambario temperatūroje auksas tirpsta vandeniniuose cianidų tirpaluose- susidaro kompleksinė druska, pakaitintas auksas reaguoja su chloru ir sudaro aukso(III) chloridą, su bromu jungiasi kambario temperatūroje. Žinomi 2 aukso oksidai( Au2O ir Au2O3), kurie susidaro kaitinant aukso hidroksidus, gautus iš šarmais veikiamų aukso druskų. Su kai kuriais junginiais sudaro koloidinius tirpalus (ir stanato rūgšties gelis vadinamas Kasijaus purpuru ir naudojamas stiklui, porcelianui dažyti). Aurato rūgšties HAuO3 druskos (auratai) nepatvarūs. Metalai ir kiti reduktoriai išskiria auksą iš jo druskų tirpalų. Lydiniai su sidabru, variu, platina ir kitais metalais (aukso lydiniai) labai atsparūs korozijai, plastiški. Su gyvsidabriu auksas sudaro AMALGAMĄ.

Auksas - grynuolių klasės mineralas. Kristalai kubinės singonijos, oktaedrų, kubų formos. Ryškiai geltonas, įvairių atspalvių (dėl priemaišų). Blizgesys metalo. Kietumas 2,5-3. Dažnos sidabro, vario geležies, mangano, švino, rečiau paladžio, bismuto, seleno, iridžio, platinos, gyvsidabrio priemaišos. Pagal jas skiriamos aukso atmainos: auksas grynuolis(4-15% sidabro), elektrumas(15-50% sidabro), kuproauridas (iki 20% vario), porpecitas(11.6% paladžio), bismutoauridas (iki 4% bismuto). Dažnai randamas dendritų, tarpgyslių, grūdelių, žvynelių, plokštelių, dulkių pavidalu. Uolienose auksas būna pirminės (magminės, pegmatitinės), antrinės, t.y. egzogeninės (upių ir jūrų sąnašynai, konglomeratai), ir metamorfinės ( skarninės, hidroterminės) kilmės. Aukso yra Australijoje( Viktorijos valstijoje), Brazilijoje, Čilėje, Indijoje, Indonezijoje, JAV (Kalifornijos, Aliaskos valstijose), Kanadoje, Kinijoje, Meksikoje, Mongolijoje, Norvegijoje, Peru, PAR (didžiausi pasaulyje Witwatersrando aukso telkiniai), Rusijoje. Didžiausias rastas aukso luitas- Holtermano plokštė( Australija, 1872)- 214,326 kg ( gryno aukso jame 85,05 kg), didžiausi grynuoliai: Geidžiamasis (Australija, 1869)- 68,08 kg. Japonas (Japonija, 1901)- 71 kg. 1995 atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos rytuose paviršinėse žvyro ir smėlio nuogulose yra aukso. Didžiasalio, Didžiasalio-2 ir Salako žvyro telkiniuose aukso atitinkamai rasta 0,56; 0,3; 0,13 g/t. Į Lietuvą auksas buvo atneštas ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingų plotų. Tokį auksą ir superka aukso supirktuvės.

Senovėje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjų aukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę, ant jų pilamas auksingas smėlis. Lengvos aukso smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gabalėliai likdavo vilnose. Kailius su juose esančiu auksu sudegindavo, pelenus suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. nupylus drumzliną vandenį ant dugno likdavo auksas. Senovės Egipte mokėjo išgauti auksą ir iš jo darė įvairius dirbinius( iki šių dienų išliko ne tik įrašų apie Egipto auksą, bet ir tuometinių dirbinių). Vid. amžiais išmokta išskirti auksą iš rūdų amalgaminiu būdu( naudojant gyvsidabrį). 19a. imta naudoti ne tokius kenksmingus gamybos būdus- tirpinimą chloro vandenyje arba cianiduose. Taip auksas gaunamas ir dabar: susmulkintas rūdos koncentratas veikiamas kalio arba natrio cianidų tirpalais, po to nusodinamas cinku arba sorbuojamas onitais. Auksas gryninamas elektrolize arba tirpinant rūgštyse. Auksas ir jo lydiniai naudojami monetų ir juvelyrinių dirbinių, medalių, dantų protezų, chem. aparatūros gamybai. Radiotechnikoje ir elektronikoje naudojami auksu padengti kontaktai ir laidai, izotopu 198Au( suėjimo trukmė ~3paros) gydomos vėžinės ligos.

© 2011 - 2018 Visos teisės saugomos UAB "Goldesta"