GOLDINVEST LT elektroninė parduotuvė
lt en ru

Kas perka auksą

perka auksa

Kas perką auksą? Šis metalas suteikia energijos, neša sėkmę brandiems žmonėms. Jis gali būti kenksmingas dar bręstančiam, jaunam organizmui. Vaikai ir paaugliai dėl šio metalo gali jausti nuovargį ir įtampą.

Šis metalas padeda atsipalaiduoti nuo pervargimo, depresijos; suteikia protui aiškumo, padeda priimti sprendimus.

Manoma, kad iš kartos į kartą perduodami auksiniai papuošalai turi didelę energijos galią. Su jais nevertėtų skirtis. Visai kas kita, jei auksas buvo vogtas. Tuomet jis neša nelaimę.

Kam perką auksą? Manoma, kad auksiniai žiedai, mūvimi ant dešinės rankos, gali prailginti gyvenimą 10-20 metų, tačiau tik tuo atveju, jei žiedą mūvintis asmuo neturi piktų kėslų.
Visai tikėtina, jog tas daikčiukas, kurį jūs dėvite ant piršto, yra pagamintas iš nežemiškos medžiagos. Pasak vienos vokiečių mokslininkės, Žemėje esantis auksas ir platina nukrito į mūsų planetą su meteoritais jau tuomet, kai Žemės šerdis buvo susiformavusi.

Yra žinoma, kad Žemė atsirado maždaug prieš 4,5 milijardo metų iš kosminių dulkių ir dujų debesies, kurio sąstatas pradžioje buvo toks pat kaip ir uolingųjų meteoritų, vadinamų chondritais. Per maždaug 50 mln. metų susidarė tankūs išlydyti metalai, kurie sudarė pagrindinai geležinę šerdį. Išsilydžiusios silikatinės uolienos, plūduriavusios šio karšto metalo rutulio paviršiuje, ataušo ir sudarė mantiją.

Bet Žemės mantijoje yra stebima keista anomalija, kurios šis modelis negali paaiškinti. Mantijoje yra nesuprantamai daug aukso ir platinos grupės elementų, įskaitant paladį. Šie metalai yra artimesni geležiai, todėl skystame metale tirpsta kur kas geriau nei išsilydžiusiose uolienose. Jeigu šerdis formavosi tuo pat metu, kaip ir mantija, ji turėjo susiurbti į save beveik visus šiuos metalus. Bet pastarojoje yra 10-8 dalių platinos grupės elementų, net šimtą kartų daugiau, nei būtų galima tikėtis.

Kai kurie ekspertai manė, kad šią anomaliją pavyktų paaiškinti daugiau žinant apie tai, kaip taurieji metalai elgiasi labai dideliuose slėgiuose. Būtent tokio tyrimo ir ėmėsi Miunsterio universiteto mokslininkė Astrida Holzheid.

Holzheid išlydė nedidelius uolienos ir metalo gabalėlius tokiame dideliame slėgyje, koks tokiuose bandymuose iki tol niekuomet nebuvo naudojamas. Jis siekė 16 gigapaskalių - tokie slėgiai viešpatauja 500 km gylyje po Žemės paviršiumi. Matavimai parodė, kad platinos ir paladžio tirpumai liko tokie pat, kaip ir mažesniuose slėgiuose. Tai reiškia, kad šie metalai turėjo susikaupti geležinėje planetos šerdyje.

Holzheid mano, kad platinos grupės elementų perteklius mantijoje atsirado dėl papildomo meteoritų lietaus, nukritusio į žemę jau po to, kai susidarė jos šerdis. Per tą lietų planetos masė turėjo padidėti apie 0,7 proc. Tokia, maždaug Mėnulio masės dydžio "vėlyvoji porcija" susimaišė su vis dar neataušusia mantija iki jai apsitraukiant storai žievei ir sąlygojo dabar stebimus aukso bei platinos grupės elementų tankius.

© 2011 - 2018 Visos teisės saugomos UAB "Goldesta"